Socialinis verslas: pagrindiniai principai ir idėjos

verslo finansavimasPastaruoju metu Europos Sąjunga vis daugiau dėmesio socialinei sričiai. Didesnio dėmesio sulaukia socialinė ekonomika, tinkamas jos vystymas siekiant susidoroti su jaunimo nedarbo ir socialinės atskirties problemomis. Socialinis verslas yra viena pagrindinių socialinės ekonomikos dalių. Nors ši koncepcija atsirado ne taip jau seniai, 1990 metais Italijoje, šiomis dienomis socialinio verslo sąvoka sutinkama vis dažniau. Yra dvi pagrindinės socialinio verslo kryptys: anglo-amerikietiškas ir europietiškas. Pirmais socialinio verslo modelis labai platus, apimantis tiek pelo siekiančias kampanijas, tiek socialinę misiją polėtojančias nepelno organizacijas. Europietiškasis socialinio verslo modelis remiasi trimis dimensijomis, apibūdinančiomis socialinį verslą: socialine, verslumo ir valdymo.

Europietiškojo socialinio verslo principai:

Socialinio verslumo aspektas reikalauja reguliarios ekonominės veiklos vykdymo. Tai atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų ar socialinės ekonomikos subjektų, kurie siekia socialinio tikslo, bet nevykdo reguliarios ekonominės veiklos. Antra, socialinis verslas nustato pirminį ir aiškų socialinį tikslą, kuris skiria socialinio verslo subjektus nuo tradicinių pelno siekiančių verslo subjektų. Ir galiausiai, socialinio verslo valdymo aspektas nustato mechanizmus skirtus užtikrinti socialinių tikslų įgyvendinimą ir dar griežčiau atskiria socialinį verslą nuo tradicinių verslo subjektų bei nevyriausybinių organizacijų.

Socialinio verslo finansavimas.

Socialinio verslo finansavimas skiriasi nuo tradicinio verslo finansavimo. Socialinių ir komercinių tikslų derinimas leidžia didesnę finansavimo šaltinių įvairovę. Socialinis verslas dažnai turi įvairios sandaros finansavimą, susidedantį iš pardavimų pajamų, komercinių kontraktų, projektinio bei valstybės finansavimo. Svarbus aspektas yra tai, kad socialiniam verslui sunkiau prieinamos tradicinio verslo investicinės priemonės, tokios kaip nuosavo kapitalo finansavimas ar banko paskolos. Todėl, socialinio verslo finansavimas dažniausiai gaunamas iš valstybės.

Socialinis verslas prasideda nuo motyvacijos

Svarbus ne tik verslo finansavimas, bet ir idėja arba motyvacija. Motyvacija – tai organizacijos pagrindas. Nuo jos prasideda pačios organizacijos formavimas. Socialiniam verslui taip pat būtinas verslo planas, tačiau jis turi būti paremtas socialiniu tikslus. Tik socialinio tikslo išsikėlimas atskiria įmonę ar organizaciją nuo tradicinių verslo atstovų. Išgryninus socialinio verslo motyvaciją, sudėliojus tiklsus ir norimus pasiekti rezultatus, teliks įgyvendinti viską realybėje.