Pripažinkime, dažną iš mūsų traukia sodininkystės bei daržininkystės darbai. Tai galioja tiek vyriškajai, tiek moteriškajai giminei. Pastarosios savo, kaip sodininkės gebėjimus, išreiškia rūpindamosi ant palangių augančiomis kambarinėmis gėlėmis bei prieskoninėmis žolelėmis. Kai kurios įsigudrina balkoną paversti mini daržu, kuriame auga ne tik salotos, ridikėliai ar pomidorai, tačiau netgi…bulvės! Vyrams savo sodininko talentą plėtoti ribotoje ir uždaroje namų zonoje dažniausiai kur kas sudėtingiau. Visiškai kitas atvejis, jei pastarieji turi galimybę darbuotis prie namų ar sode esančiame žemės sklypelyje . Tokiu būdu galima pradėti įgyvendinti vyriškąją misiją šioje žemėje – pradžiai pasodinti medį. Tada ateina namo eilė…į pastarojo statybos vietą gali stoti ir Meistrokodas šiltnamiai – kaip pirmasis bandymas. Beje, pastaruosiuose darbo užtektų visai šeimai. Vyrui, kaip minėta, statyba, laistymo darbai. Moterims – sodinimas, ravėjimas ir kitoks augalų puoselėjimas. Tačiau visų pirma reikia nuspręsti, kaip vizualiai siltnamiai atrodys – tai yra išsirinkti iš keleto galimų variantų.
Jei paklaustume mūsų senelių, kurių kiemuose šiltnamiai dažniausiai būdavo privalomas atributas, tai pastarieji tikriausiai ilgai nesukdavo galvos svarstydami, kaip turi atrodyti šie statiniai – statydavo iš to, ką turėdavo po ranka, ir taip, kaip mokėdavo. Tuo tarpu šiandien vis dažniau svarbesniu tampa estetinės išvaizdos bei dermės su eksterjeru elementas – juk keistai atrodytų prie šiuolaikiškai atrodančio namo stovintis šiltnamis, dengtas sulopyta plėvele. Beje, šiltnamių formų galimybių pasirinkimą suteikia ir meistrai, siūlantys savo profesionalias paslaugas.
Taigi, kokių formų gali būti šiltnamiai?
- Tai tradiciniai, dar kitaip vadinami kupolo formos šiltnamiai. Jie pas mus buvo ir yra labai paplitę, kadangi statyba nereikalauja daug pastangų: užtenka norimo dydžio plastikinių lankų ir plėvelės apdengimui.
- Dvišlaičiai, šiek tiek primenantys namo formą. Paprastai jie itin gerai tinka aukštaūgiams augalams, be to, dėl stačių sienų, galima praktiškai išnaudoti kiekvieną dirvos centimetrą.
- Vienašlaičiai. Šio tipo šiltnamių viena dalis remiasi į kitą pastatą.
- Tai forma, neturinti jokių taisyklių, priklausanti nuo jūsų norų, fantazijos ir, aišku, meistrų gebėjimo tai išpildyti.
Šiltnamiai: iš stiklo iš medienos
Pirmoje straipsnio dalyje priėjome išvados, jog šiltnamių forma neatlieka vien tik kuklios estetinės funkcijos. Nuo to, kaip išoriškai atrodo šiltnamiai, gali priklausyti auginamų augalų kiekis, netgi ir derliaus kokybė. Šį kartą paanalizuosime, kokią įtaką daro konstrukcijai pasirinktos medžiagos.
Prieš pradedant nuodugniau gilintis, reikėtų sukonkretinti, kokios dažniausiai pasirenkamos šiltnamių statybinės medžiagos. Vaizdžiai kalbant, siltnamiai yra objektai, sudaryti iš „kaulų“ ir „odos“ – tai yra karkaso (rėmo) ir dangos. Abi dalys yra tarpusavyje susijusios: išsirinkę dangą, turime gerai apgalvoti, iš ko bus gaminamas pagrindas – turi pakakti jo tvirtumo. Taigi, medžiagas dangai rinktis galime iš:
- Polietileninė plėvelė (dažnai naudojama, nebrangi ir lengvai įsigyjama);
- Stiklas (tiek seni langai, tiek ir grūdintas stiklas, kurio kaina kur kas didesnė);
- Kanalinis polikarbonatas (paprasčiau tariant, tai – viena ir plastiko rūšių) .
Karkasas gali būti konstruojamas iš:
- Plastiko (tarkime, plastikinių lankų);
- Medienos;
- Metalo
Akivaizdu, jog statinio išvaizda priklausys nuo to, iš kokių medžiagų jis bus pagamintas. Įsivaizduokite, jog gretimuose kiemuose stovi du šiltnamiai: vienas pastatytas iš šiuolaikiško polikarbonato, o kitas – dengtas sulopyta plėvele. Aišku, pirmasis variantas kur kas pralenkia antrąjį. Tačiau dalis skaitančiųjų tikriausiai pasakytų, jog šiltnamius statome ne tam, kad džiugintų akį – jie turi atlikti savo „darbinę“ funkciją. Šioje vietoje ir reikia pabrėžti, jog būtent nuo pasirinktų medžiagų priklausys statinio kokybė.
Vienos medžiagos yra kur kas tvirtesnės už kitas: būtent dėl to polikarbonatiniai siltnamiai tarnaus 10 ir daugiau metų, tuo tarpu plėvelė greičiau yra sezoninė investicija. Kai kurios medžiagos ne tik praleidžia reikiamą šviesos kiekį, tačiau tuo pat metu reguliuoja, jog spindulių gausa būtų kontroliuojama (perteklius prislopinamas). Negana to, egzistuoja ir ultravioletinių spindulių nepralaidumas. Kitų medžiagų savybės neįgalina atlikti tokios funkcijos.
Taigi, neskubėkite priimti sprendimo, susijusio su statybinių medžiagų pasirinkimu. Visų pirma atsakykite sau į klausimą, ar šiltnamis – ilgalaikė veikla, ar tik trumpalaikė užgaida. Jei žvelgiate į ateities perspektyvas – geriau pataupykite kokybiškoms medžiagoms.