|
Interviu su Toskanos žodžių centro vadovu, buvusiu Birmingemo universiteto profesoriumi bei COBUILDo žodynų serijos vyriausiuoju redaktoriumi Džonu Sinkleriu apie tekstynų lingvistiką, lingvistikos ir informatikos santykį, laukiamas ateities tendencijas bei lūkesčius, kad kompiuteris supras mūsų kalbą. Kalbėdamas apie svarbiausias ir skubiausiai spręstinas tekstynų lingvistikos problemas, jas atrandate ne tik pačioje tekstynų lingvistikoje, bet ir už jos ribų, informatikos mokslo valdose. Viena iš jų kalbos ir informacinių technologijų sąveika. Kokia jos esmė?
Natūraliosios arba žmonių kalbos struktūra informatikos mokslo yra laikoma žemesne, savo sandaros požiūriu prastesne struktūra, todėl informatikai yra linkę į akivaizdesnes struktūras, tokias kaip duomenų bazės ir sąrašai, gaunami natūralios kalbos pagrindu. Toliau informacija yra gaunama ir analizuojama remiantis šiomis išvestinėmis struktūromis, todėl jokiu būdu negali buti laikoma tikra kalbos tekstų analize. Toks nepasitikėjimas natūraliosios kalbos struktūra yra visai suprantamas, nes ateina iš tų laikų, kai kompiuteriai dar nemokėjo elgtis su tekstais, ypač kai buvo susiduriama su jų reikšme. Be to, kompiuteriniai lingvistai kėlė sau ir savosioms analitinėms sistemoms juokingai nerealius uždavinius.
Ar kompiuteriai gali būti išmokyti suprasti žmonių kalbą? Kokios gali būti pasekmės, jei negalėtų?
Aš tikiu, kad kompiuteriai gali būti užprogramuoti taip, lyg jie suprastų natūraliosios kalbos teksto esmę, bet čia jau sudėtinga filosofinė problema. Tačiau nemanau, kad reikšmę, suprantamą taip, kaip žodynuose, galima patikimai gauti iš tekstų. Taigi visada bus abejonių dėl to, kaip mašina supranta tekstą. Kadangi taip pat abejojama ir dėl žmogaus supratimo, tai vargu ar ši problema turėtų būti kliuviniu žmogui bendraujant su mašina.
|
